Keliones dienorastis Nr.1

Rugpjūčio 5

Iš pradžių, kai išvažiavau į oro uostą, jaučiausi tikrai keistai. Atrodė, kad nenoriu niekur važiuoti, tik noriu pasislėpti po lova ir apsimesti, kad man niekur nereikia važiuoti. Bet dabar... Sėdžiu ant kilimo Nairobyje (pasirodo, Nairobis yra Kenijoje :} ačiū Lietuvos mokslo sistemai :} Jaučiuosi laiminga. Aš visada mėgstu tą jausmą, kuris užplūsta keliaujant – laukiant oro uoste, atiduodant bagažą, einant per bagažo kontrolę arba lipant į lėktuvą. Man tai pačios maloniausios kelionės akimirkos. Kai užplūsta artėjančio nuotykio nuojauta, kai širdis sustuksena stipriau ir dažniau. Ir tada suvokiu, kokia laisva esu. Mano laisvė begalinė ir neaprėpiama. Ir tai yra nuostabu :} Kaip kartais keista ir nerealu, kad būdama savo aplinkoje, tarp savo žmonių, tarp savo daiktų ne visada jaučiuosi laiminga, o čia – oro uoste, velniai žino kur, jaučiuosi laimingiausia pasaulyje. Man nieko nereikia ir nieko netrūksta. Aš nenoriu bambėti ir skųstis. Noriu šypsotis ir džiaugtis. Pavargau aš toje Danijoje, nuobodžiausioje valstybėje pasaulyje cha :} Per daug nukvakusių, per daug vadovaujančių, per daug žioplių, per daug danų kalbos, per daug darbų ir per daug energijos vampyrų ir vampyriukų :} Ir man tikrai nepatinka vietos, kur aš nenoriu ir negaliu juoktis. Todėl labai labai džiaugiuosi :}